Viena tų (labai retų) dienų, kai tiesiog nežinai kur save padėti. Rimtų darbų imtis nesinori, nes žinai, kad šiandien nepabaigsi, o ryt jau nebus tam laiko. Smulkiems darbeliams nėra nusiteikimo ir apskritai visaip save teisini, kad tik nesiimti kokia naudingo darbo. O tinginiavimas irgi veikla. Sėdėti vietoje ir nieko neveikti man ko ne neįmanoma, pastaruoju metu netgi negaliu viena pažiūrėti filmo nepagriebus į rankas kokio rankdarbio ar pan. Kad ir ką besugalvočiau viskam atrodo nėra nuotaikos. Nevykusi diena... Tokias atvejais imuosi, iš pažiūros gan keistos, veiklos - konditerijos. Greitas pyragiukas iš to ką randu virtuvėje ir nuotaika jau geresnė. Tačiau po pusvalandžio vėl tas pats laiko tempimas. Puodai antrą kartą, į rankas jau nesiprašo. Tokiais momentais tenka dar kartą nusivilti šiuolaikine kompiuterinių žaidimų pasiūla. Kur ritasi ši rinka jei beveik visi žaidimai turi arba monstrus arba žiaurias žudynes. Net į tą pusę pažiūrėti nesinori. O kur dar popieriniai medžiai ir kampuotos galvos, daug mieliau į vaizdą žiūrėsiu iš vieno taško, bet matysiu gražiai nupieštus vaizdus, o ne sukinėsiuosi 360 laipsniu kampu po lyg iš popieriaus suklijuotas džiungles. Netgi interneto platybės atrodo per plačios, kai nežinai ko ieškai. Turiu pripažinti, jog nieko neveikimas rodos vargina labiau nei intensyvus darbas. Mano standartais diena dar tik įpusėjus, o miegas jau atrodo gan patraukliai. Turint omenyje, jog esu pilnai išsimiegojusi ir standartiškai miegot patraukiu gerokai po vidurnakčio, tokios mintys neatrodo tikėtinos.
Ir štai lieju savo nuobodžiavimo istoriją čia. Galbūt tikiuosi rasti bendraminčių, o gal tiesiog tempiu laiką... kad ir kaip ten bebūtų, gana.
Linkiu niekada nenuobodžiauti, juk tiek daug galima nuveikti. O jei ištiks tokia netikėta diena kaip man - išsikepkit pyragą! ;)
Štai tokį išsikepiau aš :)
No comments:
Post a Comment