kai...

…kambarys skendi prieblandoje, o daiktai netekę spalvų nublanksta į tolumą ir tarsi susilieja su sienomis. Švelnūs muzikos atgarsiai kartkartėmis primena pažįstamus akordus, tačiau tarp mūsų tvyro tyla, jauki keistai šilta tyla. Žvelgiu į jo švelnias akis, veide šmėkšteli lengvas šyptelėjimas. Sunkiai atlaikau jo žvilgsnį, negaliu to paaiškinti, bet jis verčia mane pasijusti maža, trapia mergaičiuke bijančia pažvelgti į akis. Galvoje sukasi vienintelė mintis, vėl ir vėl, vis garsiau ir garsiau. Žinau, noriu ją ištarti, bet tarsi kažko laukiu, tempiu laiką, tą akimirką kai viskas aplink nyksta, kol lieka tik jis ir ta mintis mano galvoje. Nebegaliu, turiu ją ištarti, dar akimirka, dar…. “Myliu tave”, taria jis švelniai prislopintu balsu. Na štai ir vėl, jis aplenkia mane, ištraukia tuos žodžius man nuo liežuvio. “Ir aš myliu tave” atsakau su šypsena ir nežmoniškai apsalusia širdimi.
Būtent tokiais momentais žodžiai įgauna nežemiškos magijos. Dar vienas mažas stebuklas, nors vargei ar galima tai vadinti “mažu” stebuklu. Tą akimirka tai visas gyvenimas, visas pasaulis ir visa kas gera ir gražu. Juk tada žinai, jog turi vieną didžiausių stebuklų gyvenime - meilę. O jau jei jį turi tai viskas tampa daug papraščiau. Argi nebūna taip, kad kai mylimas žmogus yra šalia, viskas atrodo gražiau, geriau ir lengviau. Tarsi tau staiga išauga sparnai ir joks kalnas ne kliūtis. Mane visada aplanko neįtikėtinas įkvėpimas kai mylimasis šalia. Tada norisi griebtis didžiausių projektų, įgyvendinti beprotiškiausius sumanymus. Ir netgi jei kažkas nesigauna, tai neatrodo tokia didelę bėda.
Sakoma - grožis nugalės pasaulį, o juk grožis gimsta iš meilės. Tad hipiškai linkiu - Love and Peace brangieji, Love and peace (and flowers :))

nolita