Tai buvo seniai ir netiesa

Pamenu, su kokiu begaliniu susižavėjimu paauglystėje žvelgdavau į tas iki tobulumo nušlifuotas prabangos prekių reklamas žurnaluose. Visi tie aksominiai veidai, tobulos formos ir erdvės atrodančios taip lyg ištrauktos iš mano pačios svajų užvirdavo mano kraują. Žavėjausi kiekviena šių "fantazijų" detale, nagrinėdavau centimetrą po centimetro. Tada viskas atrodė nepriekaištinga.
Net negalėčiau tiksliai pasakyti kada, bet visa tai "pakoregavo" mano svajones ir ateities vizijas. Tvirtai įsitikinau save, jog mokėti kurti tokį grožį yra mano gyvenimo tikslas ir pašaukimas. Ir ką aš tada nusimaniau? Nieko. Net dorai nežinojau kaip visa tai daroma ir kas stovi už šių "šedevrų" gamybos vairo. Tiesiog svajojau, labai abstrakčiai. Bet ilgainiui šios svajos užvaldė mane, tai tapo realiu tikslu. Beveik nevalingai siekiau to, nors kartais pažvelgus atgal pagalvoju, jog per daug didelių pastangų į tai ir nedėjau, viskas tiesiog sukrisdavo į vietas, kad galėčiau ramiai eiti link to.
Menas mane lydėjo nuo pat mažų dienų. Taigi su tuo problemos nebuvo. Būrėliai ir krūvos "menų" visuose namų kampuose. Nenuostabu, kad rinkdamasi studijas nedvejojau nei sekundės. Elgiausi net šiek tiek akiplėšiškai likimo atžvilgiu. Mečiau iššūkį savo ateičiai ir pasirinkau tik vieną aukštąją ir tik vieną specialybę. Dabar pagalvojus darosi baisoka, bet tada nebuvo jokių abejonių.
Trys metai išvajotose studijose, trys metai nuostabių paskaitų ir neužmirštamos kompanijos. Skrajojau ant padebesių. O kur dar visi tie rožiniai debesys kuriuos mums piešė dėstytojai. Tobula. Žinoma, kai taip leidi laiką viskas pralekia akimirksniu ir tenka sakyti ilgesingus atsisveikinimus. Bet štai rankose diplomas, galvoje žinių bagažas, o idėjos tiesiog liejasi pro kraštus. Šiek tiek pailsėjus ir pasinervinus, dar viena nereali galimybė - svajonių darbas. Vėlgi - tobula.
Dabar visa tai atrodo taip tolima... vis prisimenu tą posakį "Nejuokink Dievo su savo planais". Ekonomika padarė savo, mano "tobulas" darbas išnyko kaip rytinis rūkas, liko tik prisiminimai senuose leidiniuose. Bet turiu pripažinti, niekas nebuvo "tobula". Tai ką pamačiau ir patyriau dirbdama savo išsvajotoje srityje, privertė mane apie viską galvoti daug plačiau. Galbūt ironiška, jog būdama tokia svajoklė patekau į tokį verslą kur pagrindinis tikslas - betkurį "š" kurį tau duoda įvynioti taip, kad viskas atrodytų "tobula". Štai ko aš nežinojau rinkdamasi šį kelią, tai iš ko padarytas visas tas "tobulumas". Nesupraskite manęs klaidinga, visame tame yra ir gerų aspektų. Pasitaiko taip, jog pats tiki tuo ką savo darbais bandai pasakyti visuomenei. Ir reklamos mieste būna saulėtų dienų. Bet tai toli gražu nėra tai apie ką mano jaunas protas svajojo ir dėja dabar tenka pripažinti, tai nėra tai ką aš galiu daryti iš dienos į dieną su malonumu. O ar ne toks ir yra tikslas visame tame darbo reikale - "Į darbą kaip į šventę"? Tikiu, jog galybė žmonių mane išvadintu naivia svajokle ar panašiai, bet tiems žmonėms aš tegaliu pareikšti užuojautą. Dauguma iš mūsų per dažnai pamirštame, kad gyvename ne tam, kad dirbtume, o dirbame tam, kad išgyventume. Gyvenimas tai ne fabrikas, kuriame kiekvienas turime stovėti prie savo konvėjario atkarpos ir mechaniškai atlikinėti nustatytas operacijas. Gyvenime kiekvienas turime begalines galimybes ir nesinaudoti tuo, mano manymu yra tiesiog gyvenimo švaistymas. Atrasti tai kas verčia tave šypsotis kasdien, kas džiugina te tik tave, bet ir aplinkinius, tai kas daro mūsų pasaulį geresniu, gražesniu ir šviesesniu. Žmogus yra nuostabus gamtos kūrinys, turintis begalines galimybės mokytis, tobulėti ir tai ko neturi niekas kitas - valią.
Esu laiminga, kad vėl gavau naują šansą atrasti save. Per tą neilgą laiko tarpą geriau pažinau save, atradau tai kas mane įkvėpia, atradau laiko visa galva pasinerti į tai, kas domina. Būtent dabar, jaučiu kad tobulėju, kad nestoviu vietoje ir artėju prie to kas taps mano gyvenimo tikslu.
Iš visos širdies linkiu visiems surasti vidinę ramybę ir gyvenimo pilnatvę. Kad net ir mažiausi stebuklai kasdienybėje užlietu tyru džiaugsmu, tokiu kurį dažnai pametame dar vaikystėje.

Nolita

Modelinas ir jo beribės galimybės (II dalis)

Atrodo lyg ir nesu pedantė ar baisiai mėgstanti viską skrupulingai planuoti, bet visada mėgau sudarinėti darbų sąrašus. Na gal labiau mėgstu ištraukinėti jau atliktus darbus iš tų sąrašų, taip aiškiai gali matyti rezultatus ir įsitikinti, kad nuveikei kažką naudingo :). Šiandien pasitaikė gan darbinga diena ir mano sąraše beliko vienas neįvykdytas punktas – įrašas bloge. Svarbus reikalas, juolab, kad tai kaip ir įrašo tęsinys. Tad ilgai čia neplepėjus einu prie reikalo ;)

Taigi jau aptarėme darbo vietą, įrankius ir pagalbines priemones. Toliau pats darbo procesas.

Prieš pradedant kažką lipdyti modeliną reikia gerai išminkyti. Su laiku modelinas vis labiau kietėja, tad labai svarbu jį laikyti sandarioje vietoje (pvz.: plastikiniai „užspaudžiami“ maišeliai). Bet, kad ir kaip jį belaikytumėte jis vis tiek, nors šiek tiek sukietėja, o būna, kad ir nusiperki kiek pastovėjusį gabalėlį. Tad atsipjovusios reikiamą gabalėlį imkitės jo minkymo (10 foto). Modelinas turi būti šiek tiek guminis, bandant perlaužti jis turi temptis o ne trupėti ir lūžinėti. Bet būkite atsargūs ir ne perminkyte, jei modelinas pradeda lipti prie rankų padėkite jį į šalį kad pastovėtų ir atgautų konsistenciją. Jei reikia, galima kelioms minutėms įdėti į šaldytuvą (tai ypač aktualu vasarą, kai oro temperatūros aukštos).

Nebūtina susipirkti visas įmanomas spalvas, net ir turint visą paletę atsitinka taip, kad norimos spalvos tiesiog nėra. Yra paprastas būdas išsisukti ;) spalvų maišymas! Procesas gan paprastas, tik tikslus rezultatas ateina su praktika. Jei kada teko maišyti dažų spalvas, čia viskas taip pat, tik maišyti reikia minkant :). Kiek kokios spalvos naudoti, priklauso tik nuo jūsų. Skirtingų spalvų modeliną supjaustykite nedideliais gabalėliais ir sumaišykite (11 foto). Viską gerai išminkykite kol spalva taps vientisa (12 foto). Bandydami, šį procesą perprasite ir gauti norimą rezultatą taps lengviau. Taip spalvų paletė taps beribė ;)

Prasideda pati linksmoji dalis :). Kai modelinas sėkmingai suminkytas galima imtis marginimo. Tai nėra būtina, ir iš vienspalvio modelino galima nulipdyti puikių dalykų, bet margintas modelinas kaskart skiriasi ir atrodo labai originaliai ir įdomiai. Marginimo būdų yra begalės. Aš aptarsiu pora mano mėgstamiausių.

Pirmajam būdui aš naudoju specialią banguotą geležtę, bet ir su paprasta galima išgauti įdomių efektų. Skirtingų spalvų modelino gabalėlius sudedame vienas ant kito ir paspaudžiame, kad neliktu oro. Gaunasi tarsi sumuštinis :) jį galima dalinti į kelias dalis, jas sudėti vieną ant kitos ir suspausti, tada spalvų plotai tampa plonesni. Tada imame geležtė ir pjaustom mūsų sumuštinį griežinėliais (storis pagal jūsų norus) (13 foto). Tokius griežinėlius galima smulkinti ir dėlioti kaip mozaiką, arba formuoti iš jų kitas formas (14 foto). Nepamirškite – kuo ilgiau minkysite tokį margą modeliną tuo labiau maišysis spalvos, kol galiausiai pasidarys nauja spalva.

Antrasis būdas. Spalvotus modelino gabalėlius iškočioti į „gyvatėles“ ir susukti tarpusavyje (15 foto). Tokį ritinėlį iškočioti, perlenkti per puse ir vėl kočioti. Lenkite ir kočiokite tol kol gausis norimas raštas. Kuo ilgiau kočiosite tuo plonesni taps spalvų dryžiai. Jei ritinėlį supjaustysite gabalėliais ir juos lengviau suminkysite, gausis mozaikos efektas. Kai margumas taps tokiu kokio norite galite formuoti norimus daiktus (16 foto).

Marginant galima išgautį nuostabių ir kartais netikėtų efektų. Panašiais metodais galite netgi pasigaminti įvairių pusbrangių akmenų imitacijas.

Ar pamenate, kaip vaikystėje lipdėme iš plastilino? Ar nebūdavo taip, jog jūsų šedevras jums taip patikdavo kad norėdavosi jį sustingdanti, bet kažkas būtinai jį suspausdavo ar tiesiog sugadindavo nes mat jiems prireikė to plastilino? Modelinas tai išsprendė :) formuoti jį taip pat lengva, o sustingdanti jį labai paprasta. Jo lipni konsistencija leidžia formuoti labai smulkias detales (17 foto) kurios kepant nekeičia formos (18 foto) ir tampa kietomis kaip plastikas. Bet pradžiai nerekomenduočiau griebtis smulkių ir sudėtingų formų, sugaišite daug laiko ir rezultatas vargei ar pateisins lūkesčius. Pradėkite nuo paprastesnių formų (karoliukų, sagų, medalionų ir pan.), o kai rankos apsipras su modelino ypatumais ir įrankiais palaipsniui pereisit prie kruopštesnių projektų ;)

Pirmoje dalyje pasakojau apie įvairius iškilius paviršius kuriuos galima įspausti į modeliną (I dalis - 5,6,8 foto).

Įspaudai priduoda darbeliui gylio, dimensijos (19 foto). O norint tai paryškinti puikiai tinka birūs dažai. Prieš kepant įspaustą (ar pan.) darbelį, švelniu teptuku ištepkite biriais dažais, svarbiausiai gerai ištepti griovelius. Ir nebijokite, kad išsitepa visas paviršius, vėliau tai pataisysime. Tik tepdami smarkiai nespauskite teptuko, galit sugadint formą. Lipnus modelino paviršius sukimba su dažais, o kepant prikepa prie paviršiaus.

Na štai jau turite prisilipdę modeliukų, laikas juos kepti. Modeliną kepti reikia orkaitėje (mikrobangų krosnelės ir pan. netinka). Kepimo temperatūra nurodoma ant pakuotės, dažniausiai taip ~110C, laikas nuo 15-30 min. priklausomai nuo gaminio dydžio. Svarbiausiai NEPERKEPTI! Teko man perkepti savo darbelių, ne koks jausmas, tiek darbo, o rezultatas keliauja į šiukšliadėžę. Tad visada prižiūrėkit kepančius darbelius, jei tik pamatot kad kažkas gelsta, nedelsiant išimkit. Kepant modelinas skleidžia šiek tiek kvapo, jei daug – vadinasi temperatūra per aukšta. Taigi nepamirškite gerai vėdinti patalpą kurioje kepate, viso kepimo metu ir po jo, kol neliks kvapo.

Ant kepimo skardos būtinai paklokite kepimo popieriaus, darbeliai nesusigadins ir skarda liks švari (to pačio popieriaus niekada nenaudokite maistui!). Kad karoliukai neriedėtų ir neliktu žymių ant apačios, juos kepkite popierinėje „armonikėlėje“ (20 foto).

Iškeptą modeliną palikite pilnai ataušti, kol karštas jis būna dar šiek tiek minkštas (guminis), pilnai sukietėja tik atvėsęs.

Paskutiniai štrichai :). Neapdorotas, iškeptas modelinas  savaime yra matinis. Kad paviršius blizgėtų, darbelius reikia nušlifuoti. Šlifavimas taip pat gelbėja kai ant darbelių lieka pirštų antspaudai ar kitokiu nepageidaujami nelygumai. Priklausomai nuo paviršiaus nelygumo naudojami skirtingo rūpumo švitrinės priemonės (21 foto). Jei darbeliai yra lygūs bet jiems tiesiog trūksta blizgesio naudokite smulkų švitrinį paviršių, tam labai tinka vadinamos „švitrinės kempinėlės“. Nušlifuotą paviršių kruopščiai nutrinkite su medvilniniu skudurėliu, tada darbelis taps blizgus.

Gaminant karoliukus skylutės daromos dviem būdais 1 – dar neiškepti karoliukai perveriami adata ar virbalu, 2 - jau iškepti karoliukai pergriažiami gražteliu (22 foto). Aš visada renkuosi antrą variantą, taip išvengiu karoliuko deformacijos ir skylutė gaunasi lygi. Turint gražtelį iškeptą modeliną taip pat galima graviruoti.

Na o jeigu jūsų darbelis jums vis dar atrodo nepakankamai blizgus, pilnai jį padirbę galite dar ir nulakuoti. Tam naudojamas specialus modelino lakas (23 foto)(dėl dekupažinio lako nežinau, niekad nebandžiau). Lakas apdžiūsta per keliolika minučių, o pilnai išdžiūsta per kelias valandas (aš palieku per naktį). Šiuo laku nulakuoti darbeliai ne tik gražiai blizga, bet pagyvėja bei paryškėja ir jų spalvos.

Štai ir viskas :) trumpai (?) apžvelgėm modeliną ir darbą su juo. Tikiuosi jums neprailgo skaityti, o informacija bus naudinga. Ačiū visiems skaitantiems, rašau tik dėl jūsų ir tik jums ;)

O pabaigai, tai ką pavyko nulipdyti befiksuojant procesą šiam įrašui :)

Sėkmės ir gerų nuotaikų. Iki kitų kartų :)

Nolita

Modelinas ir jo beribės galimybės (I dalis)

Dvi savaitės mažame lietuvos miestelyje. Be televizijos, mano pamėgtų naujausių amerikietiškų serialų, gausių eilių, viešojo transporto, mašinų kamščių ir svarbiausia be rankdarbių. Bet su grynesniu oru, ramybe, kulinariniais ir konditeriniais eksperimentais o svarbiausia mylimu žmogum. Tad po tokios „reabilitacijos“ nekantravau griebtis visų tų karoliukų, grandinėlių, užspaudėjų... ir žinoma MODELINO. Taip ir svajojau suleisti pirštus į tą „plastiliną“ ir nulipdyti kažką naujo :)

Dalis skaitančių puikiai supranta tos stebuklingos masės galią, bet dalis turbūt net neįsivaizduoja kas tas yra. Taigi pristatau jums trumpa įžangą i tai kas per velnias yra  tas Modelinas :). O kadangi informacijos gavos gan nemažai viską padalinau į dvi dalis. Šįkart pirma, o antra, tikiuosi po keleto dienų.

Pradžiai šiek tiek istorijos ir faktų ;)

Modelinas (polimerinis molis) buvo išrastas Vokietijoje, XX a. ketvirtajame dešimtmetyje, specialiai lėlių dirbėjai Kathe Kruse. Jos duktė Fifi naudojo modeliną mozaikoms ir pavadino jį Fifimoik – sujungus savo vardą ir žodį „mozaika“. Taip atsirado pirmasis firminis modelinas Fimo (sutrumpintas Fifimoik). Septintajame dešimtmetyje JAV buvo sukurtas panašus gaminys – Sculpey.

Pradžioje modelinu buvo prekiaujama kaip vaikišku žaislu, bet aštuntajame-devintajame dešimtmetyje kelių šalių menininkai beveik vienu metu suvokė, plačias šio gaminio panaudojimo galimybes. Ilgainiui daug talentingų menininkų ėmė eksperimentuoti su šia medžiaga. Modelinas tapo įspūdingiausia nauja meno medžiaga po akrilinių dažų.

Modelinas gaminamas iš smulkučių polivinilchorido plastiko dalelyčių, sumaišytų su pigmentu ir skystu plastifikatoriumi. Iškeptas namų orkaitėje, jis tampa tvirtu plastiku.

Viską susumavus modelinas – plastilino tipo masė, kurią iškepus orkaitėje gaunasi plastikas. Priešingai nei molio pagrindo modelinas polimerinis modelinas nestingsta ir nedžiūsta ore (na gal netinkamai laikant per kokius kelis metus ir sustingtu :)), tad dirbti su juo daug paprasčiau, o galimybes riboja tik jūsų fantazija. Šiais laikai gamintojai labai palengvino mums gyvenimą ir gamina gausą skirtingų spalvų, tekstūrų ir savybių modelino. O kur dar įvairūs priedai, įrankiai ir kitokie pinigines tirpdantys niekučiai su kuriais viskas paprasčiau.

Mano „romanas“ su šiuo stebuklų prasidėjo prieš šiek tiek daugiau nei metus. Tuo metu dirbau pilną meninio darbo etatą, mano mūzos gyveno ofise ir namo jas parsivilkti pavykdavo ne visada, tad ir modelinas neretai dienomis gulėjo nepaliestas. Bet mūsų „nuostabi“ ekonomika išsprendė šią problemą ir neilgai trukus turėjau daugiau nei pakankamai laiko pasinerti į modelino stebuklų pasaulį. Pradžioje internete rasti darbai atrodė neįmanomai sudėtingi pagaminti, bet po krūvos bandymų ir nenugalimo noro tobulėti šis užsiėmimas tapo puikiu atsipalaidavimo procesu su apčiuopiamu rezultatu :)

Užteks pliurpti einam prie reikalo ;) Paskutinį savo „palipdymą“ užfiksavau ir dalinuosi su jumis. Tuo pačiu iliustruotai papasakosiu jums apie tai kaip vyksta darbas ir ko tam reikia.

Visų pirma – darbo vieta. Pasirinkite jums tinkama ir patogią darbo vietą, ten turi būti geras apšvietimas, švara, pakankamai vietos kad galėtumėt laisvai dirbti ir svarbiausiai, kad jums būtų patogu. Aš dirbu prie savo senuko rašomojo stalo :). Nuotraukoje 1 - mano darbo erdvė. Dar vienas labai svarbus dalykas – tinkamas paviršius. Tinka visi lygūs paviršiai kuriuos lengva nuvalyti. Geriausiai tinka stiklas. Man stambiai nuskilo, kai pirkom naują viryklę prie jos buvo stiklinis dangtis, jis mums pagal paskirti netiko taigi aš jį sėkmingai „įdarbinau“ kaip paviršių darbui su modelinu :). Kad išvengti nepageidaujamų dulkių ir pan. antikūnių jūsų darbelyje, prieš dirbant nepamirškit kruopščiai nuvalyti darbo paviršių (sutaupysit daug nervų vėliau). Patarimas – naudokit vienkartines gumines pirštines, rankos liks švarios ir išvengsit pirštų antspaudų žymių ant modelino. Daiktai be kurių neišsiversit – kočioklė ir geležtės. Pradžiai galima naudoti stiklines (mediniai kočėlai netinka) ir geležtes iš peiliukų, taip verčiausi ir aš, kol per Kalėdas gavau nuostabią dovaną su pilnu įrankių komplektu. Akrilinė kočioklė ir specialios geležtės rimtai palengvina darbą, bet pradžiai neverta švaistytis brangiais įrankiais (o jie tikrai nepigūs). Pasitelkit vaizduotę ir tikrai surasit kuo pasinaudoti ;) Dar viena puikus pagalbininkas(ai) – modeliavimo įrankiai (3 foto), šios įvairių formų „lazdelės“ padeda lengviau formuoti ir sukurti įvairius efektus. Tokie įrankiai plačiai naudojami dirbant su paprastu moliu, juos puikiai žino visi skulptoriai. Bet ir šiuos įrankius pradžiai galima pakeisti tuo ką randate namuose, puikiai tinka nerašantys tušinukai, smeigtukai, dantų krapštukai, plastikiniai peiliai ir pan. Palaipsniui išmoksite savaime atpažinti galimus įrankius paprastuose daiktuose.

Na ir svarbiausias dalykas iš visų – pats modelinas. Jo galima rasti kelių firmų. Bet turbūt pats populiariausias išlieka originalus pirmtakas – Fimo. Šio „brand‘o“ įvairovė pakankamai plati: klasikinis, minkštas, permatomas, metalizuotas, blizgus ir su kitokiais efektais. Pradžiai rekomenduočiau „Soft“ rūšį, spalvų gama plati, formavimui pasiduoda lengviau, kepant nekeičia spalvos. Aš dar mėgstu ir „Cernit“ firmos modeliną. Jo spalvų gama natūralesnė, švelnesnė yra įdomių efektų. Tačiau jis linkęs kepant šiek tiek keisti spalvą.

Svarbiausia renkantis modeliną įsitikinti, kad tai ne ore džiūstantis molis, o galiojimo laikas nepasibaigęs.

Na ir dar vienas dalykas, apsirūpinkit rankšluostiniu popierium. Dirbant svarbu kaskart keičiant spalvą nuvalyti įrankius, darbo paviršių ir rankas, kad darbelis neišsitepliotu.

Toliau pakalbėkim apie kitokias pagalbines priemones.

Kad darbeliai atrodytu gražiai ir tvarkingai naudokite formeles (4 foto). Tam puikiausiai tinka formelės sausainiams (nepatartina naudoti tas pačias formeles maistui ir modelinui, jei vis dėlto rizikuojat prie ruošiant maistą kruopščiai jas išvalykite). Bet šiam tikslui tinka ir įvairūs kamšteliai ir dangteliai, geriausiai kad kraštas būtų plonas.

Norint išgauti įvairius reljefiškus efektus vėlgi apsidairykite aplink, sagos, segtukai, tinkleliai, audiniai ir viskas kas turi iškilų paviršių (6 foto). Dar vienas geras pasirinkimas – štampukai (5 foto). Pradžiai rinkitės universalesnius, abstraktesniu raštus. Na, o jei užsiimate papuošalų gamyba greičiausiai ir pas jus galima rasti įvairiausių metalinių detalių (8 foto), jos taip pat palieka gražius įspaudus, o ir įklijavus į modeliną jas galima drąsiai kepti.

Į metalinius rėmelius (7 foto) dažniausiai klijuojami akmenys, bet iš modelino padaryta akmens imitacija ar kitas lipdinukas tokiame rėmelyje atrodo ne ką prasčiau, o kartais net geriau ;)

Modelinas puikus dar ir tuo, kad jo lipnus paviršius puikiai sukimba su įvairiais miltelių pavidalo dažais (9 foto). Paprastoms matinėms spalvoms naudojamo pastelės (tik ne vaškinės), sutrupintus jų miltelius lengvai užtepsite teptuku. Metalo efektui yra specialių, būtent modelinui skirtų dulkių, bet jas gali būti sunku rasti parduotuvėse. Tam puikiai tinka ir pas mus labai paplitus porporina, ji naudojama dekupažui, bet tinka ir modelinui.

Birūs blizgučiai taip pat tinka modelino dekoravimui. O jų įvairovė tikrai plati.

Visi šie birūs dažai ir papuošimai naudojami prieš kepant modeliną, taip jie sukimba su paviršiumi ir iškepus nenubyra. Bet iškeptus taip dekoruotus darbelius patartina nulakuoti, taip galutinai užtvirtinant. Tačiau plačiau apie tai jau kitą kartą.

Štai ir pirmoji dalis. Tikiuosi ši informacija jums bus įdomi ir naudinga. Antra dalis jau visai greitai, ten aptarsime patį gamybos procesą, kepimą ir galutinį darbelių apdirbimą.

Sėkmės visiems modelino minkytojams. Iki kito karto :)

Nolita 

p.s. įraše naudota medžiaga iš Sue Heaser knygos "Modelino enciklopedija"

Kaip iš nieko iškepa pyragai

Chaotiška savaitė, o čia dar penktadienį tenka 8val ryte verstis iš lovos (kaip oficialiai bedarbei tai nežmoniškai ankstus rytas). Pastarąsias pora dienų užplūdęs artėjančio pavasario dvelksmas staiga išgaravo, kai pravėrus žaliuzes suvokiau, kad lauke vėl pilna to balto vandens... o dar reikia trenktis į centrą, atlikti bemaž bevetės pareigos. Pusryčiams tokiais rytais laiko nėra, mat paskubomis sukramsnoto sausainio ir pusės stiklinės vandens pusryčiais aš nelaikau. Kelių sutapimų dėka kelionė neužtruko, tad namie parsiradau kaip tik savo įprastų pusryčių laiku. Tačiau šaldytuvo turinys neviliojo, o taip norėjosi gabalėlio šviežio, dar šilto pyrago... Jei būčiau tik išsiropštusi iš lovos, būtų suėjęs ir eilinis sumuštinis (kaip būna, deja gerokai per dažnai), prisiversti gaminti kažką rimtesnio pasiseka gan retai. Bet kadangi taip jau nutiko, kad jaučiuosi pakankamai žvali, pasiduodu pagundai dar kartą pasidžiaugti naujosios orkaitės privalumais (o taip, tai kone mūsų naujas gyvenimo centras, nuo pat pirmos akimirkos kai ji pasirodė mūsų virtuvėlėje). Pasiraitoju rankoves ir entuziastingai apsidairau, ką čia galima paversti pyragu. Jau girdžiu tylius skrandžio skundus, tad rimtai užsiimti konditerijos stebuklais nėra didelio noro. O čia jau ir mano stichija, kai iš to kas yra namuose (o daug būna retai) "prieksperimentuojam" kokį gardumyną. Suėjo ir pora vienišų saisainukų ir raukšlėtis užsimaniusių obuolių ir dar šis tas ką randu. Ir štai, mažiau nei už pusvalanduko jau džiaugiausi aromatingu, šiltu obuolių pyragėliu :)

Kartais tokie eksperimentai nepateisina lūkesčių, bet atsitinka ir tokie stebuklai, kai gaunasi kažkas naujo įdomaus ir verto dėmesio bei pakartojimų. Tokie pasisekimai begalo džiugina, bei skatina bandyti ir vėl, ką gali žinoti, gal kažkada tai taps daugiau nei pomėgiu ;)

Na, o šiandienos rezultatais dalinuosi su jumis :) šis receptukas gimė šiandien, tad vietos tobulinimui dar labai daug. O kolkas štai:

(2 maži 9 x 5 cm pyragėliai)

• 2 sausainiai (dėjau Selga tiramisų skonio)
• 3 šaukštai sėlenų dribsnių (tinka ir kukurūzų)
• 5-6 maži vaniliniai džiuvesėliai 

(dribsnius bei džiuvesėlius galima pakeisti "miusli" grūdų dribsniais, paprastais maltais džiuvesėliais arba dėti tik sausainius)

• apie 50g sviesto ar margarino
• 1 kiaušinis
• 1 šaukštas kukurūzų miltų (ar paprasti miltai)
• apie pusė pakelio riebio varškės
• 2 obuoliai
• cukrus ir kiti prieskoniai pagal skonį

Sausainius, dribsnius ir džiuvesėlius sutrinti (aš naudojau prieskoniu trintuvę, bet tinka ir blenderis ar paprastas grūstuvas) (jei dedat "miusli" dribsnius jų trinti nereikia). Turi gautis smulkūs trupiniai, kuo smulkesni tuo geriau laikysis kepinio apačia. Ištirpinti sviestą ir supilti į trupinius, įdėti šaukštą cukraus (jei trupiniai nesaldūs galima ir daugiau) viską gerai išmaišyti. Jei reikia pariruošti formeles koriose kepsite, ištepti sviestu ir pabarstyti maltais džiuvesėliai. Aš naudojau nelimpančias formeles (pirkau Maximoj, buvo įvairių formų) tad jų ruošti nereikėjo. išdalinti trupinių ir sviesto mišinį po lygiai į abi/visas formeles, šaukštu gerai suspausti. Formeles su trupiniais pakepti apie 6 min 180C. Iškeptas formeles šiek tiek ataušinti. Tuo tarpu nulupti ir supjaustyti obuolius, stambumas kaip kam patinka, jei norit galit ir tarkuoti. Suplakti kiaušinį su pora arbatinių šaukštelių cukraus. Į plakinį sudėti varškę, miltus ir kitus prieskonius (aš dėjau cinamoną), viską gerai išmaišyti. Varškės masę galima sumaišyti su obuoliais, aš dėjau atskirai, bet didelio skirtumo nebus. Taigi obuolius ir varškės masę sudeti į ataušusias formeles ir vėl kepti (180C) apie 15 min, jei norit kad obuoliai pilnai suminkštėtų kepkit šiek tiek ilgiau, tik neprideginkit ;)

Nepatingėkime kartais pabūti šiek tiek ilgiau virtuvėje ir pagaminti kažką nekasdieniško ir įdomaus. O pagaminus nepamiškit pasidalinti ir su kitais, juk tai taip smagu ir šilta :)

Beje dar nesugalvojau pavadinimo šiam pyrageliui, jei bus minčių labai prašom pasidalinti ;)

Penkiasdešimtųjų magija ir Hollywood'o aukso amžius

Aksominis Michael Buble balsas pamažu neša mane laiku atgal... į tuos laikus kurių niekada neišgyvenau, bet kurie mane visada apsupa nuostabiais muzikos garsais skambančiais spalvingų klostuotų suknelių judesyje. Nors niekada ten nebuvau, bet užsimerkusi beveik jaučiu nuostabų tiką iškeptų keksiukū kvapą sklindantį iš mažos kepyklėlės, girdžiu jaunatvišką juoką sklindantį iš pravažiuojančio kabrioleto ir jaučiu kaip šiltas vasaros vėjelis šnarena mano klostuotą taškeliais margintą sijoną kai stovių eilėje prie kino teatro... Tai mano idilė. Laikai kai visi gėrė Coca Colą ir nežinojo apie jokius E, kai eiti į kino teatrą buvo kasdieniška visiems ir kai šokių salėse viešpatavo Rock&Roll'as. Tad leidžiuosi į šią kelionę, mano pakeleiviui Michel'ui dainuojant apie saldžius sapnus.

Jau net nepamenu, kada tai prasidėjo, bet jau ne vieni metai kaip tirpstu dėl idiliškojo penkiasdešimtųjų metų stiliaus. Šis pomėgis suformavo didelę mano skonio dalį, muzika, kinas, drabužiai, šokiai. Aikčioju, kaskart pamačius šių laikų stiliaus suknelę, ir nesvarbu kur būčiau, kaskart išgirdus ritmingus tų laikų garsus akimirkai sustoju ir pasimėgauju. Norėdama pasikelti nuotaiką nepuolu valgyti saldumynų ar pirkti viską iš eilės, tiesiog įsijungiu kurį nors iš mano "auksinės kolekcijos" filmų (jie žinoma irgi tų laikų). Pažiūrėjusi vieną iš klasikinių miuziklų pasijuntu nuostabiai, pailsėjusi ir pakylėta, pasaulis pasidaro šviesesnis. Mane šių laikų atgarsiai veikia kaip puikūs raminamieji :) ir jokio pašalinio poveikio (na gal tik užimti gigabaitai mano kietajame diske).O juk tais laikais Hollywood'ui tai buvo taip vadinamas aukso amžius, gal būt ne be reikalo. Tų metų populiariausi filmai buvo pilni muzikos, meilės ir draugystės istorijų, nuostabių šokių ir tyrų veikėjų, sveiko jumoro ir gėrio. Žmonėms nereikėjo 3D efektų ar kompiuterinės grafikos, kad filmas būtų sutiktas aplodismentais. O geras aktorius mokėjo ne tik įtikinamai suvaidinti bet ir šokti bei dainuoti. Tada tai nebuvo laikoma kažkuo neįtikėtinu, tiesiog žmonės labiau stengėsi, įdėjo daugiau širdies į savo darbą. Manau būtent tai ir persiteikia žiūrint jų filmus ar klausant muzikos. 

Tačiau visada tenka grįžti į realybę, kur kasdienybės šydas užkloja visas svajas, iki kito karto, kai patyliukais pakėlusi tą šydą slapčia įsmuksiu atgal į tas nuostabias svajones. Juk visiems mums kartais taip reikia pasvajoti ;)

Mano "Marmuriniai sviestinukai"

Šiltos ir aromatingos arbatos puodelis man visada turi kažką mistiškai nuostabaus. Jis gali nuraminti ir apgaubti šiluma net patį įtempčiausią žiemos vakarą. Ne be reikalo šis gėrimas išliko per tiek šimtmečių ir džiugina mus bene kasdien. Na, o kas gali būti nuostabiau nei švieži, dar šilti namie kepti sausainiai prie puodelio jūsų mėgstamos arbatos. Man tai tiesiog idiliškas derinys.
Teko išbandyti tikrai ne vieną receptą, kaikurie sulaukė nevienkartinio pakartojimo, kiti taip ir liko vienkartinis bandymas. Bet du receptai kaip sakoma "lipo" ir tapo favoritais pamėgtais visų kas jų ragavo. Vienas jų - sviestiniai sausainiai. Tradiciniai, bet niekada nesenstantys. Bet aš nebūčiau aš, jei nesugalvočiau kaip šį, ir taip ištobulinta receptą, padaryt pagal save. Taip viena bemiegę naktį gimė - marmuriniai sviestinukai. Tiesa naktį gimę tik idėjinis receptas, patį eksperimentą teko atidėt kitai dienai. Tad kitą dieną iš pat ryto bėgau pirkti sviesto ir minkyt eksperimento :) vakare jau mėgavomės rezultatais ir džiugiai šūkavom "eureka!". Gavosi vaniliniai šokoladiniai cinamoniniai sausainukai.
Taigi su visais dalinuosi šiuo savo "išradimu".

Reikės:
200g sviesto (ne mažiau nei 82%)
350g miltų
1 kiaušinio (+1 jei norėsit patept sausainukus prieš kepant)
150g cukraus pudros
žiupsnelis druskos
1 šaukštas kakavos
50g juodojo šokolado
vanilinis cukrus, cinamonas ar kiti prieskoniai (pagal skonį)

Gaminam:
Miltus, druską, cukraus pudrą ir vanilinį cukrų sumaišom dideliam dubeny. Sviestą supjaustome mažais gabalėliais (arba sutarkuojam su burokine tarka). Susmulkintą sviesta dedam į miltų mišinį ir viską gerai pertrinam, galima rankomis arba šakute. Kai mišinys pasidarys panašus į grūdų dribsnius, įmušam kiaušinį ir viską gerai išminkom. Išminkytą tešlą padalinam pusiau. Į dubenėlį sutarkuojam šokoladą (kuo smulkiau), įdėdam kakavą ir cinamoną (ar kitus prieskonius) ir viską išmaišom. Visą šį mišinį įminkom į vieną tešlos dalį, kad tešla pasidarytų vientisai ruda. Abu tešlos gabalus suvyniojam į plėvelę ir padedam į šaldytuvą bent valandai (patartina porai valandų). Kai tešlą sušals ji turėtu būti kieta. Abi tešlos dalis sutarkuojam per stambią burokinę tarką ir viską sumaišę suspaudžiam į vieną rutulį. Šiek tiek paminkom, bet labai nedaug, nes nelinks marmurinio efekto :) Na štai tešla ir paruošta. Toliau jau viskas priklauso nuo jūsų fantazijos, ar formuosite sausainius rankomis ar iškočioję spausite formelėmis. Patarimas: nedarykite sausainių labai plonų, geriausia apie 5mm storio. Kepti maždaug 180C temperatūroje apie 15 min, kol gražiai paruduos šviesios tešlos lopinėliai (kepimo laikas priklauso ir nuo sausainių storio, kuo plonesni tuo trumpiau kepti ir atvirkščiai).

Tikiuosi, jog šis receptukas jums patiks :) dar vienas šios tešlos privalumas, jog šaldytuve ją galima laikyti iki savaitės. Tad galima pasidaryti daugaiu tešlos iš anksto, o tada liks tik iškepti.

nolita

kai...

…kambarys skendi prieblandoje, o daiktai netekę spalvų nublanksta į tolumą ir tarsi susilieja su sienomis. Švelnūs muzikos atgarsiai kartkartėmis primena pažįstamus akordus, tačiau tarp mūsų tvyro tyla, jauki keistai šilta tyla. Žvelgiu į jo švelnias akis, veide šmėkšteli lengvas šyptelėjimas. Sunkiai atlaikau jo žvilgsnį, negaliu to paaiškinti, bet jis verčia mane pasijusti maža, trapia mergaičiuke bijančia pažvelgti į akis. Galvoje sukasi vienintelė mintis, vėl ir vėl, vis garsiau ir garsiau. Žinau, noriu ją ištarti, bet tarsi kažko laukiu, tempiu laiką, tą akimirką kai viskas aplink nyksta, kol lieka tik jis ir ta mintis mano galvoje. Nebegaliu, turiu ją ištarti, dar akimirka, dar…. “Myliu tave”, taria jis švelniai prislopintu balsu. Na štai ir vėl, jis aplenkia mane, ištraukia tuos žodžius man nuo liežuvio. “Ir aš myliu tave” atsakau su šypsena ir nežmoniškai apsalusia širdimi.
Būtent tokiais momentais žodžiai įgauna nežemiškos magijos. Dar vienas mažas stebuklas, nors vargei ar galima tai vadinti “mažu” stebuklu. Tą akimirka tai visas gyvenimas, visas pasaulis ir visa kas gera ir gražu. Juk tada žinai, jog turi vieną didžiausių stebuklų gyvenime - meilę. O jau jei jį turi tai viskas tampa daug papraščiau. Argi nebūna taip, kad kai mylimas žmogus yra šalia, viskas atrodo gražiau, geriau ir lengviau. Tarsi tau staiga išauga sparnai ir joks kalnas ne kliūtis. Mane visada aplanko neįtikėtinas įkvėpimas kai mylimasis šalia. Tada norisi griebtis didžiausių projektų, įgyvendinti beprotiškiausius sumanymus. Ir netgi jei kažkas nesigauna, tai neatrodo tokia didelę bėda.
Sakoma - grožis nugalės pasaulį, o juk grožis gimsta iš meilės. Tad hipiškai linkiu - Love and Peace brangieji, Love and peace (and flowers :))

nolita