Mano "Marmuriniai sviestinukai"

Šiltos ir aromatingos arbatos puodelis man visada turi kažką mistiškai nuostabaus. Jis gali nuraminti ir apgaubti šiluma net patį įtempčiausią žiemos vakarą. Ne be reikalo šis gėrimas išliko per tiek šimtmečių ir džiugina mus bene kasdien. Na, o kas gali būti nuostabiau nei švieži, dar šilti namie kepti sausainiai prie puodelio jūsų mėgstamos arbatos. Man tai tiesiog idiliškas derinys.
Teko išbandyti tikrai ne vieną receptą, kaikurie sulaukė nevienkartinio pakartojimo, kiti taip ir liko vienkartinis bandymas. Bet du receptai kaip sakoma "lipo" ir tapo favoritais pamėgtais visų kas jų ragavo. Vienas jų - sviestiniai sausainiai. Tradiciniai, bet niekada nesenstantys. Bet aš nebūčiau aš, jei nesugalvočiau kaip šį, ir taip ištobulinta receptą, padaryt pagal save. Taip viena bemiegę naktį gimė - marmuriniai sviestinukai. Tiesa naktį gimę tik idėjinis receptas, patį eksperimentą teko atidėt kitai dienai. Tad kitą dieną iš pat ryto bėgau pirkti sviesto ir minkyt eksperimento :) vakare jau mėgavomės rezultatais ir džiugiai šūkavom "eureka!". Gavosi vaniliniai šokoladiniai cinamoniniai sausainukai.
Taigi su visais dalinuosi šiuo savo "išradimu".

Reikės:
200g sviesto (ne mažiau nei 82%)
350g miltų
1 kiaušinio (+1 jei norėsit patept sausainukus prieš kepant)
150g cukraus pudros
žiupsnelis druskos
1 šaukštas kakavos
50g juodojo šokolado
vanilinis cukrus, cinamonas ar kiti prieskoniai (pagal skonį)

Gaminam:
Miltus, druską, cukraus pudrą ir vanilinį cukrų sumaišom dideliam dubeny. Sviestą supjaustome mažais gabalėliais (arba sutarkuojam su burokine tarka). Susmulkintą sviesta dedam į miltų mišinį ir viską gerai pertrinam, galima rankomis arba šakute. Kai mišinys pasidarys panašus į grūdų dribsnius, įmušam kiaušinį ir viską gerai išminkom. Išminkytą tešlą padalinam pusiau. Į dubenėlį sutarkuojam šokoladą (kuo smulkiau), įdėdam kakavą ir cinamoną (ar kitus prieskonius) ir viską išmaišom. Visą šį mišinį įminkom į vieną tešlos dalį, kad tešla pasidarytų vientisai ruda. Abu tešlos gabalus suvyniojam į plėvelę ir padedam į šaldytuvą bent valandai (patartina porai valandų). Kai tešlą sušals ji turėtu būti kieta. Abi tešlos dalis sutarkuojam per stambią burokinę tarką ir viską sumaišę suspaudžiam į vieną rutulį. Šiek tiek paminkom, bet labai nedaug, nes nelinks marmurinio efekto :) Na štai tešla ir paruošta. Toliau jau viskas priklauso nuo jūsų fantazijos, ar formuosite sausainius rankomis ar iškočioję spausite formelėmis. Patarimas: nedarykite sausainių labai plonų, geriausia apie 5mm storio. Kepti maždaug 180C temperatūroje apie 15 min, kol gražiai paruduos šviesios tešlos lopinėliai (kepimo laikas priklauso ir nuo sausainių storio, kuo plonesni tuo trumpiau kepti ir atvirkščiai).

Tikiuosi, jog šis receptukas jums patiks :) dar vienas šios tešlos privalumas, jog šaldytuve ją galima laikyti iki savaitės. Tad galima pasidaryti daugaiu tešlos iš anksto, o tada liks tik iškepti.

nolita

kai...

…kambarys skendi prieblandoje, o daiktai netekę spalvų nublanksta į tolumą ir tarsi susilieja su sienomis. Švelnūs muzikos atgarsiai kartkartėmis primena pažįstamus akordus, tačiau tarp mūsų tvyro tyla, jauki keistai šilta tyla. Žvelgiu į jo švelnias akis, veide šmėkšteli lengvas šyptelėjimas. Sunkiai atlaikau jo žvilgsnį, negaliu to paaiškinti, bet jis verčia mane pasijusti maža, trapia mergaičiuke bijančia pažvelgti į akis. Galvoje sukasi vienintelė mintis, vėl ir vėl, vis garsiau ir garsiau. Žinau, noriu ją ištarti, bet tarsi kažko laukiu, tempiu laiką, tą akimirką kai viskas aplink nyksta, kol lieka tik jis ir ta mintis mano galvoje. Nebegaliu, turiu ją ištarti, dar akimirka, dar…. “Myliu tave”, taria jis švelniai prislopintu balsu. Na štai ir vėl, jis aplenkia mane, ištraukia tuos žodžius man nuo liežuvio. “Ir aš myliu tave” atsakau su šypsena ir nežmoniškai apsalusia širdimi.
Būtent tokiais momentais žodžiai įgauna nežemiškos magijos. Dar vienas mažas stebuklas, nors vargei ar galima tai vadinti “mažu” stebuklu. Tą akimirka tai visas gyvenimas, visas pasaulis ir visa kas gera ir gražu. Juk tada žinai, jog turi vieną didžiausių stebuklų gyvenime - meilę. O jau jei jį turi tai viskas tampa daug papraščiau. Argi nebūna taip, kad kai mylimas žmogus yra šalia, viskas atrodo gražiau, geriau ir lengviau. Tarsi tau staiga išauga sparnai ir joks kalnas ne kliūtis. Mane visada aplanko neįtikėtinas įkvėpimas kai mylimasis šalia. Tada norisi griebtis didžiausių projektų, įgyvendinti beprotiškiausius sumanymus. Ir netgi jei kažkas nesigauna, tai neatrodo tokia didelę bėda.
Sakoma - grožis nugalės pasaulį, o juk grožis gimsta iš meilės. Tad hipiškai linkiu - Love and Peace brangieji, Love and peace (and flowers :))

nolita

Mano maži stebūklai

Kas tai? Kiekvienas į šį klausimą atsakytu savaip, juk visi esame tokie skirtingi. Tačiau vienas dalykas yra bendras - kad ir koks yra tavo mažasis stebuklas, jis verčia tave pasijusti gerai. O juk kartais mums to taip trūksta, to gero jausmo kai pasimiršta visa kas buvo blogai ir pasaulis atrodo šviesesnis. Ar tai nėra tikroji laimė? Man tai gyvenimo paspirtis, tai kas verčia suktis mano pasaulį. Svarbiausia - atrasti savo mažuosius stebuklus. O juk tai taip paprasta! Tiesiog pagalvokite apie tai kas verčia jus šypsotis, nesvarbu kaip menka ar nereikšminga visumoje tai atrodo. Net ir kasdienybėje pilna įkvėpimo šiems stebuklams. Man mažieji stebuklai tai - debesų kalnai vasaros danguje, šviežiai iškeptų keksiukų kvapas, naujai nusipirktas puodelis, sena Sinatros daina išgirsta mėgstamoj kavinėj, mylimojo padovanota gėlė… ir daugybė kitų. Visada stengiuosi pasimėgauti ta stebuklinga akimirka, įspausti ją į atmintį kad užsiliktu ten kuo ilgiau. Šie prisiminimai padeda kai staiga užpuola liūdesys. Ir būtent po tokių stebuklingų akimirkų aplanko įkvėpimas. Tada norisi griebtis veiklos ir pasidalinti ta laime su kitais. Juk kartais šie stebuklai gali nudžiuginti ir kažką šalia jūsų, o gal net tą kuris yra labai toli. Taigi nusprendžiau savo mažaisiais stebuklais dalintis ir su virtualiąja bendruomene :) čia galima bus rasti daug įvairių dalykų, pamąstymų ir nuomonių, atradimų ir bandymų, receptų ir įvairių rankų darbo mažmožių apžvalgų. Noriu pasidalinti tuo ką moku, ko mokausi, ką žinau ir ką sužinosiu, ką mačiau ir ką girdėjau. Ir tikiuosi, kad galbūt visi sužinosime kažką naujo, įdomaus, smagaus ir šiek tiek stebuklingo ;)

nolita